Lietuvos Standartizacijos departamentas - Rekomendacijos dėl nuorodų į Lietuvos standartus teikimo teisės aktuose būdų

Spausdinti puslapio vidurį

Rekomendacijos dėl nuorodų į Lietuvos standartus teikimo teisės aktuose būdų

REKOMENDACIJOS DĖL NUORODŲ Į LIETUVOS STANDARTUS TEIKIMO TEISĖS AKTUOSE BŪDŲ

Lietuvos standartas yra suinteresuotųjų šalių sutarimu parengtas ir pripažintos nacionalinės institucijos − Lietuvos standartizacijos departamento – priimtas dokumentas. Lietuvos standartas yra savanoriško taikymo dokumentas.

Teisės aktą rengianti valstybės institucija (toliau – teisės akto rengėjas) gali nuspręsti pateikti nuorodą į Lietuvos standartą (-us) vietoje jo išsamių nuostatų pateikimo teisės akto tekste.

Nuoroda į standartus teisės aktuose nuoroda į vieną ar daugiau standartų, pateikiama vietoje išsamių jo (jų) nuostatų pateikimo teisės akte.

Teisės akto rengėjas, nusprendęs teikti nuorodą į Lietuvos standartą (-us), turi pasirinkti tinkamiausią nuorodos (‑ų) teikimo būdą norimam tikslui pasiekti.

Pasirenkant tinkamiausią nuorodų teikimo būdą, reikia įvertinti tokius dalykus:

‒     ar Lietuvos standartas bus privalomo taikymo dokumentas (pateikiant kaip vienintelį būdą atitikti tam tikrus teisės akto reikalavimus laikantis nurodyto standarto reikalavimų), ar bus savanoriško taikymo dokumentas (pateikiant kaip vieną iš galimų būdų atitikti tam tikrus teisės akto reikalavimus laikantis nurodyto standarto reikalavimų);

‒     ar nuoroda bus teikiama į visą Lietuvos standartą ar tik į tam tikras jo dalis;

‒     ar bus keičiamas teisės aktas, jei bus išleistas Lietuvos standarto keitinys arba naujas jo leidimas.

NUORODŲ TEIKIMO BŪDAI

Teisės akto rengėjas gali teikti nuorodas į Lietuvos standartus tiesiogiai ir netiesiogiai.

TIESIOGINIS NUORODŲ Į LIETUVOS STANDARTUS TEIKIMAS

Tiesioginis nuorodų į Lietuvos standartus teikimas reiškia nuorodų į konkrečius Lietuvos standartus, nurodant jų žymenis, pateikimą. Gali būti nurodoma ir Lietuvos standarto antraštė.

Teisės akto rengėjas gali nurodyti Lietuvos standartus kaip savanoriško arba privalomo taikymo dokumentus, todėl teisės akte svarbu pateikti tikslias formuluotes, jei siekiama, kad standartai būtų taikomi savanoriškai.

Teikiant nuorodą į Lietuvos standartą teisės akte tiesiogiai, teisės akto rengėjui nereikia Lietuvos standarto teksto perkelti į teisės aktą ir tuo pačiu nereikia gauti Lietuvos standartizacijos departamento leidimo skelbti Lietuvos standarto tekstą ar jo dalį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje.

Kitas šio būdo privalumas yra tas, kad galima teikti nuorodas į tam tikrus Lietuvos standarto skyrius ar poskyrius, lenteles, paveikslus, kurie reikalingi teisės akto įgyvendinimui.

Tiesiogiai teikiamos nuorodos gali būti datuotosios ir nedatuotosios.

DATUOTOSIOS NUORODOS

Datuotoji nuoroda į standartus − nuoroda į standartus, kuria nurodomas vienas ar daugiau konkrečių standartų taip, kad vėliau, pertvarkius standartą ar standartus, jie netaikomi, kol nebus pakeistas teisės aktas.

Teikiant datuotąją nuorodą į Lietuvos standartą nurodomas konkretaus standarto žymuo ir jo leidimo metai. Gali būti nurodoma ir Lietuvos standarto antraštė.

Jei teisės akte pateikta datuotoji nuoroda į Lietuvos standartą, tai reiškia, kad turi būti taikomas tik konkrečiai nurodytas Lietuvos standartas. Tai yra pati griežčiausia nuoroda.

Standartai yra nuolat peržiūrimi ir pertvarkomi tam, kad atitiktų naujausią technikos ir mokslo lygį, todėl svarbu, kad teisės akto rengėjas, pateikęs datuotąją nuorodą į Lietuvos standartą, nuolat sektų pakeitimus, susijusius su šiuo standartu ir, juos įvertinęs, spręstų klausimą dėl teisės akto pakeitimo reikalingumo.

Nuorodos į Lietuvos standartų tam tikrus skyrius arba poskyrius, lenteles, paveikslus arba priedus visuomet turėtų būti teikiamos tik datuotos todėl, kad bet kuriame keitinyje ar naujame standarto leidime būna teksto pakeitimų ir gali būti naujai numeruojami skyriai, poskyriai, lentelės, paveikslai ar priedai.

Kai kuriose srityse techniniai pasikeitimai yra nuolatiniai ir vyksta labai sparčiai, todėl ir standartai rengiami ir pertvarkomi taip pat sparčiai, taigi, tiesiogiai teikiamos datuotosios nuorodos labai greitai gali tapti neaktualios. Tokiais atvejais rekomenduojama taikyti kitą nuorodų į Lietuvos standartus teikimo būdą.

Išleidus naują Lietuvos standarto leidimą visuomet reikia keisti datuotąją nuorodą teisės akto tekste, tačiau keitinių atveju šią problemą galima būtų spręsti teisės akto tekste prie Lietuvos standarto žymens ir leidimo metų įrašant frazę „su keitiniais“.

TIESIOGIAI TEIKIAMŲ DATUOTŲJŲ NUORODŲ PAVYZDŽIAI:

1 PAVYZDYS: Kokybės vadybos sistema turi atitikti LST EN ISO 9001:2015, Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai.

2 PAVYZDYS: Kokybės vadybos sistema turi atitikti LST EN ISO 9001:2015 (su keitiniais), Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai.

3 PAVYZDYS: Kokybės vadybos sistema gali atitikti LST EN ISO 9001:2015.

NEDATUOTOSIOS NUORODOS

Nedatuotoji nuoroda į standartus − nuoroda į standartus, kuria nurodomas vienas ar daugiau konkrečių standartų taip, kad vėliau, pertvarkius standartą ar standartus, jie taikomi, nepakeitus teisės akto.

Teikiant nedatuotąsias nuorodas nurodomas konkretaus Lietuvos standarto žymuo. Gali būti nurodoma ir Lietuvos standarto antraštė.

Šis nuorodų teikimo būdas yra žymiai lankstesnis. Pertvarkius Lietuvos standartą ir išleidus jo keitinį arba naują jo leidimą, nereikia keisti teisės akto. Nuoroda reiškia, kad turi būti taikomi naujausi nurodytų Lietuvos standartų (įskaitant visus jo keitinius) leidimai.

Tačiau šis būdas negalimas teikiant nuorodas į Lietuvos standartų tam tikrus skyrius arba poskyrius, lenteles, paveikslus arba priedus.

TIESIOGIAI TEIKIAMŲ NEDATUOTŲJŲ NUORODŲ PAVYZDŽIAI:

4 PAVYZDYS. Kokybės vadybos sistema turi atitikti LST EN ISO 9001 Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai.

5 PAVYZDYS. Kokybės vadybos sistema gali atitikti LST EN ISO 9001.

NETIESIOGINIS NUORODŲ Į LIETUVOS STANDARTUS TEIKIMAS

Netiesioginio nuorodų į standartus teikimo atveju nuorodos paskelbiamos Teisės aktų registre atskiru teisės aktu, bet ne pačiame teisės akto tekste (pavyzdžiui, nuorodų į darniuosius standartus skelbimo atveju). Teisės akto rengėjas gali sudaryti teisės aktui įgyvendinti reikalingų Lietuvos standartų sąrašą ir jį oficialiai paskelbti. Jei Lietuvos standartas pertvarkomas arba išleidžiamas jo keitinys, teisės akto rengėjui nereikia daryti pakeitimų teisės akto tekste, o tik pakoreguoti standartų sąrašą.

Rekomendacijos parengtos pagal:

Methods of referencing standards in legislation with an emphasis on European legislation, European Commission, http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0ahUKEwjH1NDugZ_WAhUpJ5oKHQsZDC0QFgglMAA&url=http%3A%2F%2Fec.europa.eu%2FDocsRoom%2Fdocuments%2F3276%2Fattachments%2F1%2Ftranslations%2Fen%2Frenditions%2Fnative&usg=AFQjCNGnCibFdhrE4XECmwq1GBd9NOXAuA

Using and referencing ISO and IEC standards to support public policy, ISO, IEC, http://www.iso.org/sites/policy/
documents/Using%20and%20referencing%20ISO%20and%20IEC%20standards%20to%20support%20public%
20policy%20-%20EN.pdf

Atgal Spausdinimo versija